­

Ilgiausi anekdotai, kategorija Šeimyniniai

­
(3.88)

Šventikas, važiuodamas mašina, tolumoje pamato vienuolę, sustoja ir siulo ją
pavežti iki vienuolyno. Vienuolė įsėda į automobilį. Šventikas visą kelią žvilgčioja į vienuolę ir staiga deda jai ranką ant kelio.
Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
- Atleiskite, sese, bet juk instinktai tokie stiprūs...
Šventikas nuima ranką, tačiau po kurio laiko vėl paliečia vienuolės kelį. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
Šventikas vėl atsiprašo. Tai pasikartoja keletą kartų. Pagaliau jie atvyksta į vienuolyną. Ten šventikas atsiverčia Bibliją, susiranda 129 psalmę ir skaito: "Ieškok aukščiau, ir rasi tiesą".
Moralas MOTERIMS: jeigu nenori likti nesuprasta, kalbėk be užuolankų.
Moralas VYRAMS: atminkite kartą ir visiems laikams - moterys niekada nesako "taip".

- įvertink!
­
(3.64)

Moters pasakojimas:

"Ką tik išsimaudžiusi, duše stoviu prieš veidrodį ir sakau savo vyrui: "mano krūtys yra per mažos". Vietoje būdingo atsakymo "jos visai ne mažos", išgirstu "Jeigu nori, kad jos padidėtų, turi kasdien pasiėmusi gabalėlį tualetinio popieriaus, patrinti juo tarp krūtų". Juo patikėjusi, pasiėmiau gabalą tualetinio popieriaus, pradėjau trinti juo tarp krūtų, ir klausiu "o kiek laiko tai truks?" "Jos ims augti po kelių metų" - atsakė mano brangusis. Aš nustojau trinti tualetiniu popieriumi tarpelį ir paklausiau: "Nejaugi tu tikrai manai, kad tualetinis popierius gali padidinti krūtis?" Nerodydamas nustebimo, jis atsakė: "Žinoma, juk užpakalis žiūrėk kaip išaugo!"

Dabar jau jis pasveiko, nors ant galvos dar matosi randai. Kvailas, kvailas žmogus..."

- įvertink!
­
(4.22)

Kartą viena fėja nusprendė padaryti kam nors stebuklą. Išsirinko pagyvenusią porą, kur vyras ir žmona kartu išgyveno 30 metų. Atskrido pas juos ir tarė:
- Aš įvykdysiu jums po norą, kokį tik užsigeisite!
Pirmoji pasisakė žmona:
- Norėčiau su savo mylimu vyru apsigyventi kokiame nors rojaus kampelyje, kad mums nieko netruktų iki pat gyvenimo galo!
Fėja tik mostelėjo burtų lazdele ir žmonos rankose atsirado nuosavybės dokumentai vilai Antilų salose, bilietai, čekis didelei sumai. Tada pasisakė vyras:
- Atleisk, brangioji... Tau jau 50 metų... Tikiuosi tu mane suprasi... Noriu tose salose apsigyventi su mane mylinčia, 30 metų jaunesne moterimi...
Fėja mostelėjo burtų lazdele ir vyras paseno 30 metų...
Moralas: vyrai gal ir kiaulės, bet fėjos - tai moterys.

- įvertink!
­
(4.16)

Eina chiuvas po kaimo sokiu su panele. Panele chiauskia be perstojo, o
pacanas tyli.Galvoja jis - reikai ka nors pasakyti. O kaip tu minciu nera
taip nera. Mergicka ji klausineja:
- Kuo tu vardu?
- Nu, Petras.
"Na reikia ir man kazko paklausti" - galvoja Petras. Jau kaupias,
kaupias... bet mergicka pirmiau uzklausia:
- Na o kiek tau metu?
- Nu, 19, - burbteli Petras ir vel pradeda ruosti klausima. Jau tuoj
pasakys... bet mergiote vel ikisa savo trigrasi:
- O tu Petrai nenori manes pabuciuoti?
Petras pakstelejo i zanduka ir jau vel kaupiasi klausimui. Bet vel ta
prakeikta merga isikiso:
- O tu jau mylejaisi su mergina, Petrai?
- Nu, ne.
- O tu manes nieko nenori paklausti?
Na Petras jau visas susikaupes isreze:
- Klausyk, o tu nezinai is kur gauti Javos karburiatoriu?

- įvertink!
­
(2.8)

Metrikacijos biuras. Ateina tuoktis poros, viena po kitos. Pirma pora - vaikinukas ir mergina. Darbuotoja klausia:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiavimu?
- Mes gi studentai, koks čia dar išskaičiavimas, žinoma, kad iš meilės.
...
Ateina antra pora - jauna mergina ir senas vyriškis:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiavimu?
- Hmmm, - taria vyriškis, - tarp mūsų toks amžiaus skirtumas... Ko gero, išskaičiavimas...
...
Ateina dar viena pora - pagyvenusi baisaus veido, stambaus ūgio moteriškė ir panašaus amžiaus, bet labai smulkaus sudėjimo vyriškis:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiaivmu?
- Kokia dar meilė, koks dar išskaičiavimas, - užkriokia moteriškė, - aš gerai žinau, kad visi vyrai - tai mėšlas, todėl išsirinkau pačią mažiausią krūvelę!

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2019. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­