­

Ilgiausi anekdotai, kategorija Absurdiški

­
(3.46)

Šaukšto naudojimo instrukcija
Šaukštas valgomasis-gilusis susideda iš 3-jų dalių: semtuvo, laikytuvo ir jungiančiosios dalies. Semtuvas - tai pagrindinė darbinė valgomojo-gilaus šaukšto dalis, primenanti elipsinio paraboloido formą ir yra maistinės medžiagos įvedimo-išvedimo įrenginys. Laikytuvas skirtas visos šaukšto konstrukcijos palaikymui ir perkėlimui. Jungiančioji dalis neturi savitos formos ir priklauso nuo šaukšto išvaizdos ir modelio. Jos paskirtis standžiai sujungti semtuvą ir laikytuvą.


NAUDOJIMASIS ŠAUKŠTU VALGOMUOJU-GILIUOJU
1.Laikantis saugumo technikos taisyklių, ištraukite šaukštą iš dėklo.

2.Atsargiai laikydami šaukštą dešinėje rankoje (kairiarankiam - kairėje) suorientuokite jį taip, kad semtuvas būtų įgaubtu paviršiumi nukreiptas į viršų, o išgaubtu į apačia ir visa konstrukcija būtų horizontali.

3.Pasukite šaukšto konstrukciją 90° kampu apie išilginę ašį. Atsargiai įleiskite semtuvą šaukšto valgomojo-gilaus į indą su maistine medžiaga. Pasistenkite, tai atlikti su ypatingu atsargumu, kad išvengti maistinės medžiagos ištaškymo ir venkite kontakto su indo sienelėm, kuris gali pakenkti indo vientisumui.

4.Ištraukti šaukštą valgomąjį-gilųjį iš maistinės medžiagos taip, kad medžiaga nesiektų šaukšto kraštų per 1-3 mm.

5.Perkelti šaukštą nekeičiant horizontalios jo orientacijos prie maistines medžiagos įvedimo į organizmą vietos.

6.Žandikaulių raumenų pagalba sudaryti ertmę maistinės medžiagos įvedimo į organizmą vietoje.

7.Įkišti šaukšto konstrukcijos semiamąją dalį pro sudarytą ertmę.

8.Išlaisvinti šaukšto konstrukcijos semiamąją dalį nuo maistinės medžiagos pasukus konstrukciją 30-40° apie išilginę ašį neištraukdami jos iš vartojamosios ertmės.

9.Ištraukti šaukšto valgomojo-gilaus konstrukcijos semiamąją dalį iš maistinės medžiagos priėmimo į organizmą ertmės ir visą konstrukciją orientuoti į pradinę padėtį.

10.Neesant apetitui, ar maistinei medžiagai inde, o taip pat jei jaučiama maistinės medžiagos atbulinė eiga - pereikite prie sekančių punktų, kitu atveju kartokite nuo 3 punkto.

11.Suteikite šaukštui valgomajam-giliam sanitarinę būklę pamirkydami jį 5% kalcinuotos sodos tirpale ir apiplaudami šaltu švariu vandeniu.

12.Pašalinkite drėgmės likučius nuo šaukšto konstrukcijos apvalydami jį sausu skudurėliu.

13.Laikydamiesi saugumo technikos taisyklių patalpinkite šaukštą valgomąjį-gilų į įdėklą.


PASTABOS
Jeigu jum nepavyksta įvykdyti visą šaukšto vartojimo ciklą be klaidų, rekomenduojame pasipraktikuoti nenaudojant maistinės medžiagos prieš plokščią-atvaizduojanti veidrodį.


GEDIMAI IR JŲ PAŠALINIMAS
1. Šaukšto konstrukcijos forma neatpažįstamai pakitus.

- Suteikti šaukšto konstrukcijai normalią konstrukcijos formą jėgos panaudojimo būdu.

2.Pakenktas semtuvo hermetiškumas:

a)Skylė arba ertmė

- Pašalinkite skylę arba ertmę iš anksto gerai paruoštu duonos minkštimu.

b)įtrukimas

- Skaityti šaukštą valgomąjį-gilųjį nepataisomu ir patalpinti jį į tam skirtą vietą.


SAUGUMO TECHNIKOS TAISYKLĖS
1.Neryti

2.Ne užaštrinti semtuvo ir laikytuvo kraštų.

3.Neužkaitinti virš 500°C.

4.Neatšaldyti žemiau absoliutaus nulio


GOST -2104-93. Giliašaukštakonstuojamoji ministerija.

- įvertink!
­
(3.45)

Važiuoja kaubojus traukiniu, maišą po sėdyne numetęs. Aplinkiniams kažkas labai pasmirdo. Jie ir klausia: kaubojau, kas čia taip smirda.
-Kojos, atsako kaubojus.
-Kojas reikia plauti, sako kaimynas.
-Ne, čia kitokia istorija. Aš jums papasakosiu. Išjojau vieną dieną į prerijas. Jojau, jojau, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - dvi akys iš tamsos šviečia. Šoviau iš kolto į tarpuakį, užgeso, nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - keturios akys iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - trys poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - keturios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf,anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - penkios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - šešios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - septynios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
...........
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - trisdešimt penkios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf... šoviniai baigėsi, o pora akių liko šviesti. Nusispjoviau ir nuėjau miegut. Ryte atsikeliu, o iš mano žirgo tik kojos beliko. Susidėjau į maišą ir vežuosi. Tai jos čia ir smirda.
(gerai pasakojasi vasaros naktį prie laužo)

- įvertink!
­
(1.92)

Iš mano rinktinių anekdotų kolekcijos:

Gyveno kartą senelis ir senelė, ir neturėjo jie vaikų. O gaila, kad neturėjo. Bet toks jau gyvenimas. Nereikėjo, seneli, tau malkų kapot 24/7. Va taip VA! ŽINOSI, TU, SENAS KRIENE! TAIP TAU IR REIKIA.

Atsiprašau, čia taip neturėjo būti. Dar kartą atsiprašau. Nu, žodžiu, grįžkime prie istorijos.
Žodžiu, sėdi senelis su senele prie pečiaus ir žiūri, kaip dega malkos. Susinervino senelis, kad jo priskaldytas malkas degina, ir išvarė bobutę malkų skaldyt. O ta ir pasiklydo miške, nes neturėjo kompaso. Tfu, ką čia sakau, ne kompaso, o nemokėjo babania atskirt šiaurės nuo pietų pagal medžių žieves. Nu ką, senelė ne iš kelmo spirta, pasispjaudė delnus, užsimojo kirvuku ir pradėjo sau proskyną kapot. Ėjo ėjo bobulė kaip kombainas per rugius - krito šimtamečiai ąžuolai su visais paukščių lizdais, krito drebulės, krito pušys, krito ir berželiai svyruonėliai. Nepagailėjo senutė ir jauno pušynėlio, nei apkerpėjusio eglyno. Viską iškapojo. Ir gavo nemažą baudą už ganėtinai apgadintą miško teritoriją. Tai va, žmonės, artėjame prie istorijos pabaigos ir tuoj pat išgirsite jos moralą. O gal ir neišgirsit. Ką aš jum čia, koks korespindentas? Kodėl aš turiu čia kažkam rašyt kažkokias istorijas? Čia jums ponai ne komunizmas, veltui nei kiaulė kiaulei musių nenubaidys. Taip kad nenumirsit jeigu ir nebus moralo.

- įvertink!
­
(4.21)

Rusijos aviakompanijos reisas į Tolimuosius rytus. Trečia skrydžio valanda. Ankstus rytas, saulė tvieskia pro iliuminatorius, visi keleiviai snaudžia. Įgula taip pat snūduriuoja. Lėktuvas kaip tik skrenda virš Rusijos ir Kinijos sienos. Staiga skrydžio vadas girdi vidiniu ryšiu:
- Kapitone, penkiais laipsniais dešinėn.
Pilotas pasuka. Staiga vėl:
- Dar penkiais dešinėn.
Kapitonas pasuka. Staiga, net šoktelėjęs nuo kėdės, prisimena, jog skrenda virš sienos:
- Šturmane, koks kursas?
Ausinėse pasigirsta:
- O ką?
- Aš klausiu, koks kursas?!
- Koks, koks, toks pat!
- O kam jūs nusukinėjote?
- O aš nesakiau nusukinėti!
- Kaip gi? penkiais, po to vėl penkiais?!
- ???
- Tuomet kas tai sakė?!
- Aš.
- Kas aš!?
- Radistas.
Kapitonas pasisuka ir žiūri į visiškai atsipalaidavusį, kėdėje išsidrėbusį radistą:
- Ir kodėl?!
- Atsibodo, saulė į akis švietė, o dabar - puikumėlis!

- įvertink!
­
(3.97)

Ėjo ežiukas mišku ir visiems pūtė arabus. Visiems buvo linksma, tik arabams kažkas nepatiko.

Ėjo ežiukas mišku, žiauriai kankinamas abejonių. Abejonės anksčiau tarnavo saugume, todel puikiai išmanė savo darbą.

Ėjo ežiukas mišku ir maldavo, kad tik nepradėtų lyti, nes prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.

Ėjo ežiukas mišku ir nešėsi pusę butelio degtinės. Sveikata jam neleido išgerti viso, tad jis ją paliko ir nuėjo ieškoti kitos draugės.

Ėjo ežiukas mišku, vos vilkdamas kojas. Mat kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas - sunkus nešulys mažam ežiukui.

Ėjo ežiukas mišku, nekreipdamas dėmesio, kad miškas seniai iškirstas.

Ėjo ežiukas mišku ir jautė, kad gali praktiškai padaryti viską, bet viskas net ir teoriškai nenorėjo, kad ežiukas jį darytų.

Ėjo ežiukas mišku, gaudydamas varnas, bet varnos nebuvo kvailos ir skraidė aukštai.

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2017. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­