­

Trumpiausi anekdotai, kategorija Absurdiški

­
(3.5)

Karta kaime gyveno, toks vaikinas. Neturejo merginos, tad nutare nueiti i sokius. Visos merginos musesi, kad tik galetu su juo pasokti, mat jis buvo labai grazus. Viena mergina sako :
- Gal noretum su manimi pasokti?
Vaikinas :
- Nuuu, davai...
Soka, soka ir mergina klausia:
- Gal noretum pasivaikscioti?
Vaikinas:
- Nuuu, davai...
Vaiksto, o mergina sako, gal noretum uzeiti pas mane? Isgertume...
- Nuuu, davai...
Isgere kelias stiklinias alkoholio, vaikinas jau ruosiasi eiti, o mergina sako:
- Gal noretum siandien pas mane miegoti?
- Nuuu, davai...
Guli, lovoje. Tylu. Vaikinas kaip ir nedrasus, o merginai taip norisi, taip, noris, bet juk pirma neprades... Tai ir sako..
- Gal nori paizdikauti po lova?
Vaikinas kaip pagyvejas:
- Davai, prisikam!!!!!


Atsiuntė: Akvile
- įvertink!
­
(3.97)

Ėjo ežiukas mišku ir visiems pūtė arabus. Visiems buvo linksma, tik arabams kažkas nepatiko.

Ėjo ežiukas mišku, žiauriai kankinamas abejonių. Abejonės anksčiau tarnavo saugume, todel puikiai išmanė savo darbą.

Ėjo ežiukas mišku ir maldavo, kad tik nepradėtų lyti, nes prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.

Ėjo ežiukas mišku ir nešėsi pusę butelio degtinės. Sveikata jam neleido išgerti viso, tad jis ją paliko ir nuėjo ieškoti kitos draugės.

Ėjo ežiukas mišku, vos vilkdamas kojas. Mat kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas - sunkus nešulys mažam ežiukui.

Ėjo ežiukas mišku, nekreipdamas dėmesio, kad miškas seniai iškirstas.

Ėjo ežiukas mišku ir jautė, kad gali praktiškai padaryti viską, bet viskas net ir teoriškai nenorėjo, kad ežiukas jį darytų.

Ėjo ežiukas mišku, gaudydamas varnas, bet varnos nebuvo kvailos ir skraidė aukštai.

- įvertink!
­
(4.24)

Rusijos aviakompanijos reisas į Tolimuosius rytus. Trečia skrydžio valanda. Ankstus rytas, saulė tvieskia pro iliuminatorius, visi keleiviai snaudžia. Įgula taip pat snūduriuoja. Lėktuvas kaip tik skrenda virš Rusijos ir Kinijos sienos. Staiga skrydžio vadas girdi vidiniu ryšiu:
- Kapitone, penkiais laipsniais dešinėn.
Pilotas pasuka. Staiga vėl:
- Dar penkiais dešinėn.
Kapitonas pasuka. Staiga, net šoktelėjęs nuo kėdės, prisimena, jog skrenda virš sienos:
- Šturmane, koks kursas?
Ausinėse pasigirsta:
- O ką?
- Aš klausiu, koks kursas?!
- Koks, koks, toks pat!
- O kam jūs nusukinėjote?
- O aš nesakiau nusukinėti!
- Kaip gi? penkiais, po to vėl penkiais?!
- ???
- Tuomet kas tai sakė?!
- Aš.
- Kas aš!?
- Radistas.
Kapitonas pasisuka ir žiūri į visiškai atsipalaidavusį, kėdėje išsidrėbusį radistą:
- Ir kodėl?!
- Atsibodo, saulė į akis švietė, o dabar - puikumėlis!

- įvertink!
­
(2)

Iš mano rinktinių anekdotų kolekcijos:

Gyveno kartą senelis ir senelė, ir neturėjo jie vaikų. O gaila, kad neturėjo. Bet toks jau gyvenimas. Nereikėjo, seneli, tau malkų kapot 24/7. Va taip VA! ŽINOSI, TU, SENAS KRIENE! TAIP TAU IR REIKIA.

Atsiprašau, čia taip neturėjo būti. Dar kartą atsiprašau. Nu, žodžiu, grįžkime prie istorijos.
Žodžiu, sėdi senelis su senele prie pečiaus ir žiūri, kaip dega malkos. Susinervino senelis, kad jo priskaldytas malkas degina, ir išvarė bobutę malkų skaldyt. O ta ir pasiklydo miške, nes neturėjo kompaso. Tfu, ką čia sakau, ne kompaso, o nemokėjo babania atskirt šiaurės nuo pietų pagal medžių žieves. Nu ką, senelė ne iš kelmo spirta, pasispjaudė delnus, užsimojo kirvuku ir pradėjo sau proskyną kapot. Ėjo ėjo bobulė kaip kombainas per rugius - krito šimtamečiai ąžuolai su visais paukščių lizdais, krito drebulės, krito pušys, krito ir berželiai svyruonėliai. Nepagailėjo senutė ir jauno pušynėlio, nei apkerpėjusio eglyno. Viską iškapojo. Ir gavo nemažą baudą už ganėtinai apgadintą miško teritoriją. Tai va, žmonės, artėjame prie istorijos pabaigos ir tuoj pat išgirsite jos moralą. O gal ir neišgirsit. Ką aš jum čia, koks korespindentas? Kodėl aš turiu čia kažkam rašyt kažkokias istorijas? Čia jums ponai ne komunizmas, veltui nei kiaulė kiaulei musių nenubaidys. Taip kad nenumirsit jeigu ir nebus moralo.

- įvertink!
­
(3.48)

Važiuoja kaubojus traukiniu, maišą po sėdyne numetęs. Aplinkiniams kažkas labai pasmirdo. Jie ir klausia: kaubojau, kas čia taip smirda.
-Kojos, atsako kaubojus.
-Kojas reikia plauti, sako kaimynas.
-Ne, čia kitokia istorija. Aš jums papasakosiu. Išjojau vieną dieną į prerijas. Jojau, jojau, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - dvi akys iš tamsos šviečia. Šoviau iš kolto į tarpuakį, užgeso, nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - keturios akys iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - trys poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - keturios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf,anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - penkios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - šešios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - septynios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf, paf, anos užgeso ir nuėjau miegot.
...........
Kitą dieną vėl jojau visą dieną, vakare pasistačiau palapinę, pririšau žirgą ir atsiguliau. Kažkas tik Aūūūūūū. Išlendu - trisdešimt penkios poros akių iš tamsos šviečia. Aš iš kolto į tarpuakius paf, paf, paf, paf, paf, paf... šoviniai baigėsi, o pora akių liko šviesti. Nusispjoviau ir nuėjau miegut. Ryte atsikeliu, o iš mano žirgo tik kojos beliko. Susidėjau į maišą ir vežuosi. Tai jos čia ir smirda.
(gerai pasakojasi vasaros naktį prie laužo)

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2019. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­