Atsitiktinai parinkti anekdotai, kategorija Gyvūnai

Eina briedis per mišką, žiūri - ežiukas aplink medį ratus suka (bėgioja).
- Ežiuk, ką veiki?
- A, sveikas, briedi. Aš kaifą gaudau!
- Kaip tai?
- O tu pabėgiok su manimi.
Briedis ir ėmė kartu su ežiuku sukti ratus aplink medį. Pabėgiojo pusvalandį, galva taip apsisuko, kad jam pasirodė, jog ragai susipynė. Nukrito kanopomis i viršų, guli, dejuoja.
Pribėga ežiukas:
- Na, ką, briedi, patiko?
- Tu, dygliuotasis man pasakyk, kame čia kaifas?
- Kaip kame?! Tau ką, žolytė pimpaliuko nekutena?

- Nežinau, ką ir daryti. Tarakonai užkankino. Laipioja visur, ramybės neduoda.
- O tu nusipirk kreidutės nuo tarakonų.
- Ir ką? Padeda?
- Tai aišku! Pažiūrėk pas mane - sėdi sau kamputyje, paišo...

Eina žmogelis į svečius kaime. Užeina į kiemą, o ten iš būdos išlenda šuo ir sako jam:
– Sveiks, ar ko nors ieškai? Visi išėję!
Žmogelis, išgirdęs kalbantį šunį, praranda sąmonę. Po miinutės atsipeikėja ir klausia:
– Tu ką, loti nemoki?
– Moku,– atsako šuo.– Paprasčiausiai tavęs gąsdinti nenorėjau.

Kartą susirinko šešetas aklų dramblių ir spėlioja, į ką panašus žmogus. Vienas iš jų palietė žmogų koja ir tarė:
-Kažkoks mažas ir paplokščias.
Paskui kiti penki irgi palietė žmogų koja ir pritarė:
-Tikrai mažytis ir paplokščias.

Eina Raudonkepuraitė mišku, švilpauja, krepšelį neša... Staiga iš krūmų iššoka baltasis kiškutis... visas šūdinas, mėšlinas.
- Kas tau, kiškuti? - Paklausė Raudonkepuraitė ir nesulaukisi atsakymo puolė valyti su nosinaite. Staiga iš krūmų stenantis vilko balsas:
- Raudonkepuraite, dar nosinaičių turi?
- Ne, neturiu, - drebančiu balsu atsako Raudonkepuraitė.
- Na tai, žvairį, grįžk čia aš dar nebaigiau