­

Ilgiausi anekdotai, kategorija Juodas humoras

­
(3.68)

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras ruošiasi.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokit jam dar.
- Kaifas!.. Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na kaip ten, daktare? Žaizda pavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O KODĖL KRETINAS ???
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau, ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu aš su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu apart jos, o čia trach! Bach! Vyras grįžta.
- A! Vyras.
- Neeee... lekiu aš pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai trach! Bach! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu aš sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu trach! Bach! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys - seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Va, rokeriukai prasineše pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Rokeriukai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu aš į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia trach! Bach! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę reketas įgriuvo.
- Tai reketyrai tave?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu aš, o priešais graži mergina iš "Inturisto" beišeinanti. O aš taigi nuogas. Jinai tik kapt iš rankinuko pistoletą tik trach! Bach!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Na tai, velniai griebtų, skylė iš kur???
- Pareinu aš rytą namo, pas žmoną, nuogas, sumuštas ir dar po dujom. Nieko nesiruošiu liest, ir staiga trach! Bach! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na pagaliau!
- ...Žmonai į užpakalą. Šratais.
- Na klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?..

- įvertink!
­
(3.99)

Skambutis:
-Atsiprašau, čia Senjoras Rodas? Aš čia jūsų vieno šiaurinio dvaro valdytojas.
-Taip, Rodrigesai, čia aš, klausau.
-Nu čia aš skambinu dėl... Atsimenat tą jūsų papūgą Floberą? Nu tą kur labai protinga? Tai va, jis numirė.
-Kaip numirė??? Ką Floberas, aš už jį 200 000LT suklojau, ta papūga Europos čiampionė, kaip Floberas numirė?
-Nu suprantat, jis palesė dvėselenos ir numirė.
-Ką, kur kokios dvėselenos? Kas jam davė dvėselenos? Tu davei dvėselenos?..
-Ne nu, atsimenat tą jūsų ristūną Bucefalą? Tai va jis numirė, papūga palesė ir...
-Pala, pala, kaip?.. Tas šuo kur aš už jį 2mln. mokėjau? Bucefalas numirė? Kaip jis galėjo numirt?
-Nu suprantat, jis tempė cisterną su vandeniu, cisterna buvo labai sunki, jis neišlaikė ir numirė...
-Ką? Kokią cisterną? ristūnai neturi tampyt cisternų, ko jis po galais tampė tą cisterną joptv...
-Nu suprantat, cisterną jis tempė, nes mes gesinom gaisrą.
-Jop******at kokį gaisrą?
-Nu suprantat,jūsų namas degė, nuo žvakės užsidegė užuolaidos paskui visas namas ir...
-Tai tu nori pasakyt, kad nuo vienos žvakės užsidegė visas namas, ir ką sudegė?
-Nu, taip.
-O tai po velnių kam tu uždegei tą žvakę?
-Nu tai kaip, ka... Nu laidotuvėm.
-Pala, b**ti, kokiom laidotuvėm?
-Nu jūs tik nesijaudinkit, suprantat, jūsų žmona naktį nėjo pro duris, tamsu buvo, ji lipo pro langą, aš pagalvojau kad vagys, paėmiau tą jūsų lazda, nu tą pamenat "Tailor Vait 2600", kaliau jai per galvą, nu ir numirė...
PAUZĖ TOKIA
-Rodrigesai, jeigu tu sudaužei tą lazdą, tau yra py***c!


Atsiuntė: Karolis T ;]
- įvertink!
­
(3.56)

Žodžiu, kartą gyveno Joniukas ir Grytutė. Ir blogoji pamotė nuvedė juos į mišką, kad jie pasiklystų ir negrįžtų. Klaidžiojo, klaidžiojo vaikai, ir jau naktį, patamsyje, pamatė žiburėlį. Prieina arčiau - mato, meduolių trobelė stovi. Pradėjo jie meduolius krimsti - iššoko Ragana ir juos pagavo. Uždarė į kamarėlę. Žodžiu, sėdi jie toje kamarėlėje savaitę, kitą, mėnesį, antrą... O Ragana juos vis visokiais meduoliais, šokoladais ir kitais saldumynais maitina, kad kuo greičiau vaikai nutuktų, ir taptų tinkamais valgymui. O vaikučiams tie saldumynai jau šlykštūs pasidarė. Tiesiog žiūrėti į juos negali. Jau bloga jiems nuo saldumynų - tiesiog šlykštu. Net badauti ėmė, kad tik nevalgyti visokių tortų ir saldainių. Na, ir kartą Joniukas sako Grytutei:
- Klausyk, reikia mums bėgti iš čia. Prakrapštykim sienoje skylę, ir pabėgsim.
Na, kaip tarė taip ir padarė. Prakrapštė meduolių sienoje skylę, ir mato, kad išsikrapštė ne į lauką, o į kitą kambarį. O tame kambaryje stovi didelė statinė. Pažiūri jie į statinę - o ten varškė. Apsidžiaugė vaikai. Ne saldumynai, vis tik. Kad puolė jie tos varškės valgyti... Valgė, valgė, apsirijo, persisotino... Jau taip jiems gera... Tik staiga girdi - kažkas ateina. Vaikai puolė slėptis, sulindo atgal į kamarėlę, ir pro sienoje iškrapštytą skylę žiūri, kas ten dėsis. O į kambarį su statine įeina Ragana, prieina ji prie statinės su varške, pasilenkia virš tos statinaitės, pakelia prie veido rankas, ir ima traiškyti savo spuogus...

- įvertink!
­
(3.57)

Jaunas specialistas darbinasi į labai turtingą firmą. Per pokalbį firmos bosas netikėtai pareiškia:
- Jei vesit mano dukterį, mokėsiu jums milijoną dolerių per metus!
- O kodėl čia taip? - Paklausia specialistas.
- O jūs pažiūrėkit! - Sako bosas ir parodo nuotrauką.
Vaikinukas pasižiūri, o ten - tokia pabaisa, kaip iš kokio siaubo filmo.
- Negana to, ji dar ir kvaila, kaip čebato aulas. - Sako bosas.
- Ne, gal nereikia... - Sako jaunasis specialistas ir pakyla eiti.
- Palaukit, - sako bosas. - Duosiu penkis milijonus per metus, sraigtasparnį ir nuosavą namą Long Ailende! Ir padarysiu jus firmos dalininku!
Vaikinas pasikąso galvą ir mąsto: "Na, vis dėl to, dideli pinigai. Tiek to, vesiu. Jei reikės dulkintis, maišą ant galvos užmausiu ir neimatys."
Praeina metai. Vyrukas nusiperka aukcione brangų paveikslą ir nutaria pasikabinti jį ant sienos. Pasistato kopėčias prie sienos ir sako žmonai:
- Ei, nešk čionai plaktuką!
- Plaktuką, plaktuką, - suburba žmona ir nubėga į kitą kambarį plaktuko.
- O dabar nešk vinį! - Rikteli vyras.
- Vinį, vinį, - suburba žmona ir nubėga ieškoti vinies.
Vyras, pasiėmęs plaktuką, ima kalti vinį į sieną. Nepataiko ir susimuša sau pirštą.
- By*į tau į š***ą! - Užrinka vyras.
- Maišą, maišą, - suburba žmona ir nubėga į gretimą kambarį.

- įvertink!
­
(4.18)

Artėja Kalėdos. Mama nusiveda Petriuką į žaislų parduotuvę, kur pažada parodyti Senelį Šaltį. O Petriukui, aišku, tas ne galvoj, ir jis, vos įėjus į parduotuvę, puola prie ten pastatyto žaislinio arklio, užšoka ant jo ir ima joti. Na, arkliukas tam ir pastatytas, kad vaikai galėtų pasidžiaugti, tad mama leidžia Petriukui kelias minutes pajodinėti, tačiau Petriukui to neužtenka. Jis joja 10 minučių, paskui dar 10, 20, puslavalndį... Mama, jau užveikta, ima įkalbinėti Petriuką nulipti nuo arklio, žada visokių žaislų, Senelį Šaltį, ir t.t., ir t.t.. Niekas nepadeda. Prie mamos prisijungia ir pardavėjos, bet visi įkalbinėjimai Petriukui nei motais. Galų gale, jau po poros valandų, kai mama visiškai nusivilia, prie jų prieina Senelis Šaltis, ir sako:
- Gal aš galiu jums padėti?
- Ką jau čia padėsi... Nors, pabandykite...
Senelis Šaltis prieina prie Petriuko, pasilenkia ir kažką sušnibžda. Petriukas iš kart nušoka nuo arklio, pribėga prie mamos ir įsikimba jai į ranką. Visi laimingi. Mama su Petriuku pareina namo ir ima klausinėti, ką gi jam pasakė Senelis Šaltis. Po ilgų klausinėjimų Petriukas galų gale pasako:
- Jis pasakė: "Klausyk, snargliau, jei tuoj pat neišsimėši iš čia na*ui nuo šito sup**to arklio, tai taip vošiu tau į snukį, kad iki armijos neužgis!".

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2017. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­