Ilgiausi anekdotai, kategorija Juodas humoras

Keli ilgai nesimatę draugai susitinka, išgeria kavinėje, paskui nutaria pratęsti namie. Tačiau, kai jau prireikia nuspręsti pas ką, visi ima teisintis - pas ką žmona pikta, pas ką - uošvienė. Tik vienas iš vyrukų drąsiai taria:
- Važiuojam pas mane, uošvienė valgyt padarys, žmona stalą paserviruos...
Nuvažiuoja - ir iš tiesų - uošvienė tik šypsosi, valgyt ruošia, žmona stalą greit užtiesia, alaus iš šaldytuvo atneša, užkandėlės... Draugai nustebę:
- Tai kaip čia yra, papasakok?
- Na, suprantat.. Turėjau aš katiną...
- Tu apie žmoną su uošviene papasakok, ne apie katiną.
- Palaukit, viską iš eilės. Taigi turėjau aš katiną. Ir jis kartą pridarė ant kilimo. Aš jam ir pasakiau: "kad daugiau taip nebūtų, tai tau pirmas įspėjimas".
- Na?
- O po kelių savaičių jis vėl padarė ant kilimo. Aš jam ir sakau: "kad daugiau taip nebūtų, tai tau antras įspėjimas, o trečio įspėjimio nebus".
- Ir ką?
- Taigi, kai trečią kartą jis pavarė ant kilimo, aš jam nusukau sprandą.
- Tai pala, o koks ryšys su žmona ir uošviene?
- Žmona turi vieną įspėjima, o uošvienė - jau du.

Vyrukas eina į banką. Prie įėjimo jį sustabdo kitas vyrukas:
- Atleiskite, kad trugdau... Bet gal galite padėti dėl vieno dalyko?
- Dėl kokio?
- Matote... Kaip jums paaiškinti... Čia labai kebli situacija... Banke dirba mano meilužė, tačiau ten pat dirba ir jos anyta, kuri įtaria, kad mes aš jos meilužis... O telefonu aš jai paskambinti irgi negaliu, nes jos vyras gali atsekti pagal išklotines...
- Ir?
- Tiesiog, gal galėtumėte jai perduoti raštelį nuo manęs? Ji dirba ketvirtoje kasoje.
- Gerai, duokite tą raštelį.
Vyrukas paima raštelį, įeina į banką, prieina prie ketvirtos kasos, paduoda raštelį. Kasininkė jį perskaito ir taria:
- Taip, luktelkite minutėlę...
Po kelių sekundžių prie vyruko pribėga banko apsauginiai, partrenkia jį ir ima spardyti, paskui kažkur nutempia. Dar po kelių minučių atvažiuoja policija, įmeta pusgyvį vyruką į mašiną ir išveža.
...Po kelių savaičių teismas nuteisia vyruką penkeriais metais kalėjimo. Pagrindinis įrodymas - lapelis su užrašu: "Tai apiplėšimas. Mano kišenėje yra bomba. Atiduokite visus pinigus, arba susprogdinsiu".

Kalėdų vakaras. Mergina stovi ant tilto ir ruošiasi užbaigti savo gyvenimą lemtingu šuoliu žemyn...
Paskutinę akimirką prieš šuolį kažkas ją stveria už rankos ir sulaiko.
Atsisukusi ji pamato šalia stovintį Senį Šaltį.
Senis Šaltis:
- Ką čia sugalvojai? Juk gyvenimas toks puikus. Kas tau atsitiko, kad nutarei žudytis?
Mergina:
- Oi, net ir neklauskit. Šiandien mane paliko mano vaikinas,
ryte kažkas nuvarė mano nauja mersedesą, o nuo paliktų degti žvakių supleškėjo visas namas.
Nėra prasmės gyventi...
Senis Šaltis:
Neliūdėk, eik namo ir viskas bus gerai.
Namas bus kaip naujas, mašina stovės kieme, o tavo vaikinas tiesiog eis iš proto dėl tavęs.
Aš - tikras Senis Šaltis, ir šiandien - Kalėdos, stebuklų metas...
Mergina:
- Oi ačiū, kaip aš jums ir atsidėkosiu?
Senis Šaltis:
- Na, tu graži, jauna, o Snieguolė man neduoda...
Mergina:
- Na, šito tai nesitikėjau, bet kadangi jūs man buvot toks geras...
...VEIKSMAS!
Senis Šaltis:
- Beje, o kiek tau metų?
Mergina:
- 25-eri.
Senis Šaltis:
- Tokia didelė, o vis dar tiki Seniais Šalčiais...

Didelis pokylis, į kurį susirinkę daugybė svečių. Svečiai - ne šiaip sau, o pati aukštuomenės grietinėlė: bankininkai, turtingiausi verslininkai, ministrai, politikai... Pačioje banketo pradžioje paskambina anonimas ir praneša, kad maistas yra užnuodytas. Aišku, atvažiuoja policija, pristabdo maist gaminimą ir galvoja, ką čia darti: nutraukti pokylio negalima, bet visus svečius apsaugoti reikia. Policininkai nutaria pasigauti benamį šunelį ir jį primaitinti visokiais patiekalais. Aišku, greitai tą ir padaro. Šuo prišertas, patenkintas guli ir vizgina uodegą, per pusvalandį neparodo jokių negalavimo žymių... Pokylis tęsiamas...
...
Po valandos atbėga mažas berniukas, šaukdamas:
- Šunelis mirė, šunelis mirė!!!
Kyla panika. Iškviečiamos 10 "Greitosios pagalbos" mašinų, suvažiuoja daktarai, visiems svečiams vietoje daromas skrandžio plovimas, o policija tuo tarpu nutaria surasti šunelio lavoną, nuodų tyrimams. Po pusvalandžio, taip ir neradę, ima klausinėti berniuko:
- Sakyk, o kaip mirė tas šunelis?
- Kaip tai kaip, - nustemba berniukas, - jį sunkvežimis numušė!

Prieina medžiotojas prie olos ir šaukia žvėrį. Išlindo lokys. Na, anas greit nusitaikė - šauna. "Zamiačka", vėl užsitaiso, vėl šauna, ir vėl ginklas paveda. Nu, ką lokys, pasikrapšto iltį:
- Arba aš tave į užpakalį padarau, arba suvalgau - rinkis.
Nu ką, gyvybė už viską brangesnė - daryk jau. Grįžta nusiminęs žmogelis, keršto planą rezga(bl**, viskas, šakės meškinui). Prie pat namų išbando vėl savo karabiną - veikia... VEIKIA. Nu..bl**... kapec jam, ir kiek kojos beneša vėl prie urvo. Kiek gerklė tempia surinka, išlenda lokys, tas nusitaiko, šauna. Bl**... ginklas vėl užsikerta. Nu, ką lokys ir vėl leidžia rinktis - į subinę ar į skrandį. Ir vėl noras gyventi nugali. Nu jau visai sugniuždytas medžiotojas grįžta namo. Ir, ką, bl**..., žiū - kišenėje granatą užčiuopia, citrinukę. Nu, tvoju... galvoja, išnešiu visą urvą k čiortovoi babuški.
Pribėga prie urvo, ištraukia žiedą ir meta į urvą. 1,2,3,4,...60 sek. nieko. Po kiek laiko išlenda lokys, pametinėdamas granatą rankoje:
- Nu tu bl**, piderastas, ar ką?