Geriausiai įvertinti anekdotai, kategorija Petriukas

Mama šnekasi su Petriuku:
- Mes nutarėme nusipirkti namą ir dabar taupom pinigus. Aš mečiau rūkyti, o tavo tėvelis metė gerti. O ką tu galėtum padaryti?
- O aš galiu mesti mokyklą!

Gimtosios kalbos pamoka.Mokytoja klausia vaiku:
-sugalvokite sakini,kuriame butu zodziai "turbut" ir "kadangi".
Jonukas pakelia ranka:
-tete turbut parnes daug pinigu,kadangi daug dirbo.
-Labai gerai jonuk.
Maryte pakelia ranka:
-Mano brolis turbut bus mokslininkas,kadandi labai gerai mokosi.
-Labai gerai,maryte,labai gerai.Dabar tu petriuk.
-Mociute su laikrasciu nuejo i miska.
-Petriuk,o kur gi cia "turbut" ir "kadangi"?
-pasikt turbut,kadangi skaityt nemoka.....

Mokytojas:
- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!
Po kelių minučių atsistoja Petriukas.
Mokytojas:
- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?
- Ne... Bet nepatogu, kai jūs vienas stovite...

Ateina mokytoja į klase ir klausia:
- Kas žino kodėl plekšnė tokia plokščia?
Visi pakelia rankas, o mokytoja parodo į Marytę.
Marytė atsako:
- Plekšnė tokia plokščia todėl, kad pasislėptų jūros dugne.
Mokytoja sako:
- Teisingai Maryte, šaunuolė, 10-tukas tau.
Nu Petriukas kelia vis ranką, mokytoja pakviečia jį, sako
- Nu Petriuk atsakyk!
Petriukas:
- Plekšnė plokščia todėl, kad ją dulkino banginis!
Mokytoja:
- Petriuk, lauk iš klasės!!!
Išeina petriukas iš klasės...
Mokytoja:
- Vaikai, pasakykite kodėl pas vėžį tokios didelės akys?, - ir tada pakviečia Petriuką, kad jis paklausytų atsakymų ir pats po to atsakytų. Ateina Petriukas, o mokytoja pakviečia Marytę...
Marytė:
- Pas vėžį tokios didelės akys todėl, kad jis viską matytų purviname vandenyje.
Mokytoja:
- Teisingai! O dabar Petriuk tu pasakyk, kodėl pas vėžį tokios didelės akys.
Petriukas:
- Nu kaip... jis gi matė kaip banginis dulkina plekšnę...

Gimė šeimoje vaikas, auga, jau penki metukai, o vis dar nešneka... Tevai jau apsiprato, kad Petriukas nebylys. Staiga, vieną dieną visiems pietaujant Petriukas staiga sušunka: "senelis!!!". Po valandos skambutis iš kaimo: senelis numirė...
O vaikas ir vėl nebekalba. Po keliu savaičių naktį vėl Petriuko klyksmas: "močiutė!!!" - tevai nustėro, nubėga į seneles kambarį - o ta jau atšalusi...
Praeina keli ramūs mėnesiai. Tėvas sėdi kambary, skaito laikraštį, Petriukas kieme žaidžia. Staiga tėvas išgirsta Petriuko šauksma: "tėvelis!". Visas perbalo, galvoja: šakės! Nusiprausė, apsivilko juodą kostiumą. Atsigulė ant lovos, laukdamas paskutiniosios.
Grįžta iš parduotuvės žmona, įbėga į kambarį pas vyrą:
-O tu ko čia dabar išsidrėbei?! Greičiau kelkis, eisim i šermenis, kaimynas numirė...