­

Ilgiausi anekdotai, kategorija Profesijos

­
(3.89)

Vyrų vienuoyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį:
- Tėveli, aš pastebėjau kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams!
Abatas ir sako:
- Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok - pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą!
Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia:
- Ne, ne, ne!!!
- Broli, kas nutiko? - Klausia jo vienuoliai. Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda:
- "Celebrate"! Originale buvo parašyta "Celebrate" o ne "Celibate"!

- įvertink!
­
(4.44)

Policininkas Vileniškis dirba. Stabdo mašinytes, siūlo baudas, ima pinigus... Uždarbiauja, žodžiu...
Sustabdo eilinę mašiną, o ten - programuotuojas. Vileniškis pradeda aiškinti apie greičio viršijimą, baudas... Bando kabinėtis, nelabai randa prie ko... Programuotojas galų gale sako:
- Gerai. Aš sumokėsiu jums 100 litų. Bet jūs man paaiškinkit tokį dalyką.
- Kokį?
- Na, žiūrėkit: 2+2 bus 4, ar ne?
- Taip.
- O 2*2 irgi bus 4, ar ne?
- Taip.
- O štai 3+3 bus 6, ar ne?
- Na, taip, o ką?
- O vat 3*3 bus 9, ar ne?
- Taip...
- O vat kodėl?
Policininkas Vileniškis giliai susimąsto... Pakrapšto galvą... Dar pamąsto... Paskui atiduoda pagarbą ir nueina. Prieina prie porininko ir jam papasakoja. Tas pamąsto, pamąsto ir taria:
- Klausyk, asile! Tu čia į aukštąją matematiką giliniesi o neprisimeni, ko mus mokė!
- O ko mus mokė?
- Mus mokė, kad pirmiausia visada atimtis! O paskui - dalyba!

- įvertink!
­
(4.15)

Vienas verslininkas draugo paprašė pagalbos:
- Žinai, turiu aš keturis kioskelius. Stovi jie vienas šalia kito. Bet jų pardavėjai - tikri tinginiai. Tai va... Sugalvojau vieną kioskelį parduoti, bet neišsirenku, kurį pardavėją atleisti. Gal galipadėti?
- O kaip?
- Na, tu paimtum atsuktuvą ir, kol pardavėjai, sėdintys už kioskų lošia kortomis, pabandytum vieną iš kioskų atrakinti. Jie tave tikrai pastebės, taigi, galėsime nustatyti, kuris iš jų nors kiek rūpinasi kioskais, o kurį reikia atleisti.
Na, kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo vyrukas su atsuktuvu prie kioskų, ėmė knebinėti spyną, bet nei vienas iš kioskininkų neatkreipė jokio dėmesio. Vyrukas pabandė atidaryti vieną kioską, antrą, trečią... Bebandant atidaryti ketvirtą, prie jo visgi priėjo vienas iš kortomis žaidusių vyrukų:
- Ei, draugeli... Nevark... Geriau aš tau parodysiu, kur tas bjaurybė raktus slepia.

- įvertink!
­
(4.42)

Važiuoja mentai kazeloku. Mato - kažkoks asilas, atitrūkęs nuo virvės, ant kelio ganosi. Na, mentai sustojo, ir galvoja, ką daryt? Asilas ant kelio mašinoms trukdo, avarinę situaciją sukelia. Pabandė nuvaryt jį nuo kelio - neina, bjaurybė, priešinasi. Pabandė tiesiog, trise pakėlę, nunešti, bet irgi nieko gero - vos paleidžia, tas vėl nubėga ant plento. Na, galų gale nusprendė, kad reikia įkišti tą durną asilą pas save į kazeloką, ir vežtis į skyrių - ten išsiaiškins. Na, įsikėlė, važiuoja. Mato, ant trasos kažkoks kunigėlis stabdo, tranzuoja. Sustojo - reik pavežti. Paėmė kunigėlį, pasodino gale, šalia asilo. Važiuoja. Kunigėlis žiūri į asilą, mąsto. Paskui klausia:
- Sakykit, o kur jūs šitą asilą vežat?
Mentai atsako:
- Taigi į seminariją nusprendė stoti. Tai vat, reikia nuvežti.
Kunigas:
- O tai ką, policijoje jau nebedirbs?

- įvertink!
­
(3.58)

Į barą užeina vyrukas. Užsisako bokaliuką alaus. Paklausia kainos. Barmenas pasako - 3 litai. Virukas išsitraukia tris monetas po vieną litą. Vieną padeda ant baro priešais save. Tada atsistoja paeina prie dešinio baro krašto, nueina prie kairiojo baro krašto, ten padeda kitą. Barmenas, tyliai keikdamasis susirenka pinigus. Tokia pat istorija pasikartoja ir kitą dieną, ir dar kitą... Ir dar... Kasdieną.
Po kelių savaičių tas pats vyrukas eilinį kartą užeina į barą, bet, tekus užsimokėti, išsitraukia 5 litų monetą. Barmenas sureaguoja greitai: griebia monetą, randa porą litų grąžos, nubėga prie vieno baro krašto, ten padeda vieną monetą, nubėga prie kito krašto, padeda kitą, grįžta prie vyruko ir piktžiugiškai nusišypso. Vyrukas patyli, išsitraukia 1 litą ir taria:
- Gerai, įkalbėjote. Aš išgersiu dar vieną bokaliuką.

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2020. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­