­

Trumpiausi anekdotai, kategorija Profesijos

­
(4.15)

Vienas verslininkas draugo paprašė pagalbos:
- Žinai, turiu aš keturis kioskelius. Stovi jie vienas šalia kito. Bet jų pardavėjai - tikri tinginiai. Tai va... Sugalvojau vieną kioskelį parduoti, bet neišsirenku, kurį pardavėją atleisti. Gal galipadėti?
- O kaip?
- Na, tu paimtum atsuktuvą ir, kol pardavėjai, sėdintys už kioskų lošia kortomis, pabandytum vieną iš kioskų atrakinti. Jie tave tikrai pastebės, taigi, galėsime nustatyti, kuris iš jų nors kiek rūpinasi kioskais, o kurį reikia atleisti.
Na, kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo vyrukas su atsuktuvu prie kioskų, ėmė knebinėti spyną, bet nei vienas iš kioskininkų neatkreipė jokio dėmesio. Vyrukas pabandė atidaryti vieną kioską, antrą, trečią... Bebandant atidaryti ketvirtą, prie jo visgi priėjo vienas iš kortomis žaidusių vyrukų:
- Ei, draugeli... Nevark... Geriau aš tau parodysiu, kur tas bjaurybė raktus slepia.

- įvertink!
­
(4.44)

Policininkas Vileniškis dirba. Stabdo mašinytes, siūlo baudas, ima pinigus... Uždarbiauja, žodžiu...
Sustabdo eilinę mašiną, o ten - programuotuojas. Vileniškis pradeda aiškinti apie greičio viršijimą, baudas... Bando kabinėtis, nelabai randa prie ko... Programuotojas galų gale sako:
- Gerai. Aš sumokėsiu jums 100 litų. Bet jūs man paaiškinkit tokį dalyką.
- Kokį?
- Na, žiūrėkit: 2+2 bus 4, ar ne?
- Taip.
- O 2*2 irgi bus 4, ar ne?
- Taip.
- O štai 3+3 bus 6, ar ne?
- Na, taip, o ką?
- O vat 3*3 bus 9, ar ne?
- Taip...
- O vat kodėl?
Policininkas Vileniškis giliai susimąsto... Pakrapšto galvą... Dar pamąsto... Paskui atiduoda pagarbą ir nueina. Prieina prie porininko ir jam papasakoja. Tas pamąsto, pamąsto ir taria:
- Klausyk, asile! Tu čia į aukštąją matematiką giliniesi o neprisimeni, ko mus mokė!
- O ko mus mokė?
- Mus mokė, kad pirmiausia visada atimtis! O paskui - dalyba!

- įvertink!
­
(3.89)

Vyrų vienuoyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį:
- Tėveli, aš pastebėjau kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams!
Abatas ir sako:
- Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok - pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą!
Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia:
- Ne, ne, ne!!!
- Broli, kas nutiko? - Klausia jo vienuoliai. Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda:
- "Celebrate"! Originale buvo parašyta "Celebrate" o ne "Celibate"!

- įvertink!
­
(3.96)

Sustabdė policininkas-keliukas Vileniškis kažkokį seną zapuką. Apšiurusį tokį, sulamdytą, purviną. Ėmė prie vairuotojokabinėtis. Tipo, kas čia pas tave per mašina, trantas, kurio į kelius negalimaišleisti, kodėl numeriai ant mašinos dar iš tarybinių laikų, kodėl teisiųneturi ir t.t.. O mašinoje sėdi toks senukas, visas apžėlęs, barzda iki kelių,antakiai tokie didžiuliai, iki skruostų kabantys, auksiniai auskarai ausyse,žiedai su rubinais ant pirštų, arabiška čalma ant galvos. Žodžiu, keistuolistoks. Klausė, klausė jis policininko Vileniškio kalbų ir sako jam:
- Žinai ką, brangusis, o aš esu džinas, ir galiu tau išpildyti vieną tavo norą, jei mane pasižadi paleisti.
Policininkas Vileniškis pažvelgė senukui į akis, ir, pamatęs jose keistas ugneles, suprato, kad jis nemeluoja. Sutiko:
- Gerai, aš tave paleisiu, bet padaryk tada taip, kad aš turėčiau tai, apieką visi šneka, bet nei vienas iš mano draugų neturi!
- Sutarta, - tarė džinas, išsiraudamas sau iš barzdos plaukelį, - turėk sąžinę!

- įvertink!
­
(2.64)

Aksioma: lūžta viskas.
Išvada nr. 1: nelūžta tik tai, kas nenaudojama.
Išvada nr. 2: viską reiks taisyti ir taisyti iki tol, kol tai iš viso egzistuos.
Pasekmė nr. 1: kas nieko netaiso, tas arba nieko neveikia, arba taiso, bet to nesupranta.
Pasekmė nr. 2: kadangi vien tik taisyti neįmanoma, o jei netaisai, tai negali dirbti, tenka tarpais spjauti į šį reikalą ir tiesiog nieko neveikti.
Pasekmė nr. 3: draugus, pažįstamus, gimines, bendradarbius ir visus kitus reikia nuolat mokyti viską taisyti, nes kitaip teks taisyti ir jiems, kas yra neįmanoma.
Išvada nr. 3: jei žmogus tarpuose tarp taisymų, sugeba dar ir ką nors sukurti, tai prieštarauja sveikam protui, vadinasi, yra stebuklas.
Paradoksas nr. 1: yra žmonių, kurie visgi nieko netaiso, o tik gadina, bet reikalauja, kad kiti ne tik taisytų, bet ir kurtų. Tokie žmonės vadinami viršininkais.
Išvada nr. 4: remiantis Išvada nr. 3 bei Paradoksu nr. 1, galima tarti, kad viršininkai netampa pirmine stebuklų priežastimi, tačiau tie stebuklai atsiranda kaip priešprieša destruktyviai veiklai.
Galutinė išvada: bet kurios įmonės darbo rodikliai gerokai pakyla, tiesiog išmetus bet kurį viršininką iš darbo.

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2019. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­