­

Ilgiausi anekdotai, kategorija Tautiniai

­
(4.44)

Pas žyda į svečius atėjo lietuvis. O žydo butas visas išblizgintas, visur viskas sutvarkyta, gražu. Lietuvis nustebęs:
- Klausyk, keista taip, tu gi paprastai ir vaikštai nesišukavęs, ir netvarkingas kažkoks, o butas pas tave net blizga! Gal apsivedei kartais?
- Ne, tiesiog šunį puikų įsigijau. Jis toks phrotingas, viską tvahrko, blizgina ihr net valgyti gamina! Ihr dahr kaip! Nohri pahragauti?
Paragavo jie pietų, lietuviui patiko ir jis tarė:
- Žinai, turi nuostabų šunį! Parduok jį man! 1000 litų sumokėsiu!
- Tu ką, tokį šunį už 1000 litų? Pahrduosiu už 5000! Ihr nei cento mažiau!
Na, galų gale jie sutarė ir žydelis pardavė šunėką. Lietuvis jį išsivežė ir, praėjus porai dienų paskambino:
- Kokį tu man čia šunį pardavei?!!! Nei jis tvarko ką, nei valgyt gamina!!! Tik maistą ėda ir š*ka kampuose! O valgyt gaminti iš viso net nebando!!!
- Oi, bhrangusis, jei taip apie savo šunį kalbėsi, niekada jo nepahrduosi!

- įvertink!
­
(4.4)

Pamatė Dievas, kad žemėje gyvenantys žmonės visai pasileido ir nusprendė, kad reikia sukurti dorovingus įstatymus. Pasiėmė jis tuos įstatymus, nusileido į žemę, ateina pas romėnus ir sako:
- Na, romėnai, atnešiau jums įstatymus.
Romėnai klausia:
- O kokie tie įstatymai?
- Pavyzdžiui: nebus galima ištvirkauti...
Romėnai:
- Na jau ne... Kaip gi mes šventes švęsime? Ne, nereikia mums tokių įstatymų.
Dievas susirinko savo įstatymus ir nuėjo į Persiją.
- Persijos žmonės, atnešiau jums įstatymus.
- O kokie tie įstatymai?
- Pavyzdžiui: nebus galima vogti, plėšikauti...
Persijos gyventojai ir sako:
- Tai kaip mes išgyvensim be vagysčių ir plėšimo? Ne, nereikia mums tokių įstatymų.
Dievas susirinko savo įstatymus, nuėjo į žydų žemę ir sako:
- Mieli žydai, atnešiau jums įstatymus.
Žydai:
- A kiek kainoja?
Dievas:
- Nieko nekainuoja, veltui dalinu.
- Ui gehrai, duokit mums dešimt...

- įvertink!
­
(4.08)

Atvažiuoja suvalkietis pas draugą į svečius. Tie susėda, šnekasi, prisimena gerus laikus ir, žinoma, geria. Gėrė, gėrė, prisigėrė, nusprendė kad jau laikas gult, padėjo gėrimus į spintą - o kadangi gyveno biednai sugulė visi į vieną lovą. Šeimininkas, svečias ir svečio žmona. Neužilgo kažkas atėjo ir šeimininkas nuėjo į virtuvę su atėjūnu šnektelti. Tada suvalkas lipa ant ruso žmonos - o ta sako:
- Nelipk, nespėsi.
Na, suvalkas ir galvoja, nespėsiu tai nespėsiu. Po kurio laiko vėl lipa - žmona sako:
- Nelipk, juk tikrai nespėsi.
Na, suvalkietis galvoja, reikia palaukti... Po kiek laiko, neapsikentęs vėl lipa. Draugo žmona sako:
- Nu gerai, bet greitai... Nes dar nespėsi...
Suvalkas staigiu judesiu užsiropsčia ant draugo žmonos, persiverčia per ją, staigiai iki spintos, atsidaro butelį, išbaigia gert ir sugrįžęs į lovą, sako moteriai:
- Matai, vistik suspėjau.

- įvertink!
­
(2.85)

Atvažiuoja suvalkietis pas draugą į svečius. Tie susėda, šnekasi, prisimena gerus laikus ir, žinoma, geria. Gėrė, gėrė, prisigėrė, nusprendė kad jau laikas gult, padėjo gėrimus į spintą - o kadangi gyveno biednai sugulė visi į vieną lovą. Šeimininkas, svečias ir svečio žmona. Neužilgo kažkas atėjo ir šeimininkas nuėjo į virtuvę su atėjūnu šnektelti. Tada suvalkas lipa ant ruso žmonos - o ta sako:
- Nelipk, nespėsi.
Na, suvalkas ir galvoja, nespėsiu tai nespėsiu. Po kurio laiko vėl lipa - žmona sako:
- Nelipk, juk tikrai nespėsi.
Na, suvalkietis galvoja, reikia palaukti... Po kiek laiko, neapsikentęs vėl lipa. Draugo žmona sako:
- Nu gerai, bet greitai... Nes dar nespėsi...
Suvalkas staigiu judesiu užsiropsčia ant draugo žmonos, persiverčia per ją, staigiai iki spintos, atsidaro butelį, išbaigia gert ir sugrįžęs į lovą, sako moteriai:
- Matai, vistik suspėjau.

- įvertink!
­
(4.27)

Kelionių kompanija surengė ekskursiją į pragarą. Vaikštinėja ekskursantai, apžiūrinėja. Prieina prie vieno katilo. Ten verda nusidėjėliai, o šalia katilo du velniai stypso.
- Kas čia? - klausia ekskursantai gido.
- Šiame katile verda žydai. Vienas velnias laiks nuo laiko turi ugnį pakurstyti, o antras saugo. Nes jei tik kuris nors žydas iš katilo išlipa, tuoj gelbsti ir kitiems iš jo išlipti.
Eina toliau. Prieina katilą, prie kurio tik vienas velnias budi.
- Šiame katile - lietuviai. Čia užtenka vieno velnio ugniai kurstyti. Lietuvių saugoti nereikia. Jei tik kuris bando pabėgti, kiti už kojų tuoj atgal į katilą įtraukia.
Eina visi toliau. Žiūri, verda katilas, o šalia nėra nė vieno velnio.
- Čia kas dabar?
- O čia verda rusai.
- Tai kodėl nėra nė vieno velnio?
- Kai ugnis prigesta, visi rusai iššoka, pakursto katilą, ir vėl visi atgal sulipa.

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2019. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­