­

Ilgiausi anekdotai

­
(3.68)

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras ruošiasi.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokit jam dar.
- Kaifas!.. Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na kaip ten, daktare? Žaizda pavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O KODĖL KRETINAS ???
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau, ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu aš su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu apart jos, o čia trach! Bach! Vyras grįžta.
- A! Vyras.
- Neeee... lekiu aš pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai trach! Bach! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu aš sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu trach! Bach! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys - seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Va, rokeriukai prasineše pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Rokeriukai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu aš į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia trach! Bach! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę reketas įgriuvo.
- Tai reketyrai tave?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu aš, o priešais graži mergina iš "Inturisto" beišeinanti. O aš taigi nuogas. Jinai tik kapt iš rankinuko pistoletą tik trach! Bach!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Na tai, velniai griebtų, skylė iš kur???
- Pareinu aš rytą namo, pas žmoną, nuogas, sumuštas ir dar po dujom. Nieko nesiruošiu liest, ir staiga trach! Bach! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na pagaliau!
- ...Žmonai į užpakalą. Šratais.
- Na klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?..

- įvertink!
­
(3.5)

Operacija. Tragiškas ligonio balsas:
- Daktare, aš, atrodo, nemiegu.
- Negali būti!
Daktaras ruošiasi.
- Garbės žodis, nemiegu.
- Na baik tu!
Daktaras pjauna.
- Aaaaa! Skauda.
- Žiūrėk tu man, tikrai nemiega.
- O ką aš jums sakiau.
- Na tai tylėk ir kvėpuok savo chloroformą. Duokit jam dar.
- Kaifas!.. Dar galima?
- Galima.
- O dar?
- Galima. Skelkit jam kirvuku per galvą.
- Geras!!! O dar kirvuku?
- Užteks, per daug priprasi.
- Na kaip ten, daktare? Žaizda pavojinga?
- Klausyk, tu man trukdai.
- Galiu ir išeit.
- Gerai jau, gulėk. Nieko čia pavojingo. Kulka kiaurai, nieko rimto nekliudė. Kas per kretinas į tave šovė?
- O KODĖL KRETINAS ???
- Argi taip šaudoma! Reikėjo truputį aukščiau, ir kairiau. O kaip viskas įvyko?
- Ai, viskas labai paprasta, daktare. Guliu aš su meiluže, ramiai taip, nieko neliečiu apart jos, o čia trach! Bach! Vyras grįžta.
- A! Vyras.
- Neeee... lekiu aš pro balkoną, nieko neliečiu, tiktai trach! Bach! Ant milijonieriaus mylimiausio šuns.
- Tai milijonierius šaudė.
- Šaudyt šaudė, bet taip ir nepataikė. Bėgu aš sau nuogas gatve, nieko neliečiu, girdžiu trach! Bach! Kažkas vejasi. Pasirodo, žmogžudys - seksualinis maniakas.
- O šitam ko šaudyt?
- Ne, jis mane tik švelniai dusino. Va, rokeriukai prasineše pro šalį, tris kvartalus nuo jų bėgom.
- Rokeriukai, sakai...
- Ką ten, vaikai dar... Na, maniaką tai jau papjovė, kas buvo, tai buvo.
- Na tai kas gi šaudė?!
- O jūs klausykit. Užbėgu aš į komercinę parduotuvę, bandau kokias kelnes susirast, o čia trach! Bach! Iššoka sargas.
- Šaudydamas?
- Ne, atsišaudydamas. Paskui mane į parduotuvę reketas įgriuvo.
- Tai reketyrai tave?
- Ko jie ten šaudys - suguldė ant pilvų ir lituokliu, lituokliu... Gerai, kad sargas prieš mirtį spėjo juos įtikint, kad aš čia pašalinis. Paleido. Išeinu aš, o priešais graži mergina iš "Inturisto" beišeinanti. O aš taigi nuogas. Jinai tik kapt iš rankinuko pistoletą tik trach! Bach!
- Pataikė?
- Ir dar ne kartą... Tik pistoletas jos dujinis buvo.
- Na tai, velniai griebtų, skylė iš kur???
- Pareinu aš rytą namo, pas žmoną, nuogas, sumuštas ir dar po dujom. Nieko nesiruošiu liest, ir staiga trach! Bach! Iššoka uošvė su dvivamzdžiu.
- Pataikė?
- Taip...
- Na pagaliau!
- ...Žmonai į užpakalą. Šratais.
- Na klausyk, tavo vietoj aš pats nusišaučiau...
- Tai kaip jūs manot, kodėl aš čia?


Atsiuntė: Ema
- įvertink!
­
(3.46)

Žodžiu, tokis pošlas anekdotikas. Ir ilgas. Ir ne visiems suprantamas.

Taigis, kartą gyveno toks vyrukas su labai trumpu pimpaliuku. Turejo jis žmoną. O žmona, aišku, buvo baisiai nepatenkinta. Graužė ji vyrą dėl trumpo pimpaliuko baisiau už kokį vėžį. Taigi, vyrukas nuėjo pas daktarą, kažkokių ten mokslų profesorių, ir paprašė jam pimpalą prailginti. Daktaras pasiūlė jam sudalyvauti naujų vaistų bandymo programoje. Ėmė jam maitinti kažkokias tabletes. Po poros savaičių pimpilas ėmė nerealiai greitai augti. Vyrukas patenkintas, jo žmona irgi. Bet... Atsitiko problema. Profesorius numirė. Netikėtai. Ir žuvo visi jo daryti tyrimai. O pas vyruką pimpalas auga kuo toliau, tuo greičiau. Problemos kyla. Per dieną keliasdešimčia centimetrų išauga. Na, vyrukas nutarė nusikirsiti sau pimpilą. Nusikirto kartą, kitą... O pimpilas auga vis greičiau ir greičiau. Na, žodžiu, po mėnesio ar kelių tas vyrukas numirė. Matyt kraujo užkrėtimas kilo dėl nuolatinio kapojimo, ar kažkas panašaus. Palaidojo tą vyruką. Kitą dieną kapinių sargas vaikšto po kapines ir mato: iš kapo lindi didžiulis pimpilas. Na, kapinių sargas pabandė tą pimpilą nupjauti, bet jau kitą dieną iš kapo kyšojo dar keleriopai didesnis. Galų gale, pasitaręs su velionio artimaisiais, kapinių sargas iškasė lavoną, apvertė jį veidu į žemę ir vėl užkasė.

Praėjo keletas metų. Apie tą incidentą visi užmiršo. Tik staiga kilo skandalas. Šalia Baltųjų rūmų, prie pat vartų į Kapitolijaus parkelį, išdygo... Na, patys žinot kas. Amerikiečių žvalgyba buvo sukelta ant kojų. Po mėnesį trukusio tyrimo išsiaiškino, kad pimpilas kiaurai žemės rutulį matyt atkeliauja iš kažkurios Rusijos vietos. Kreipėsi į rusus. Rusai pasiuntė į Ameriką agentą-gruziną. Agentas dingo. Kaip į vandenį. Po kelių mėnesių rusai pasiuntė naują agentą - išsiaiškinti, kur dingo ankstesnis agentas-gruzinas. Atvažiuoja naujasis agentas į Ameriką, ir mato, kad toje vietoje, kur anksčiau buvo varteliai, dabar stovi didžiulis restoranas. Užeina, galvoja, paklausinės pas barmenus, lankytojus, kas ir kaip. Prisėda, užsisako valgyt ir klausia, kas čia per įstaiga, iš kur atsirado ir pan.. O jam atsako - taigi čia prieš kelis mėnesius gruzinas kažkoks šašlykinę įkūrė. Tai vat, tiek pelno gavo, kad dabar jau šašlykų restoraną padarė...

- įvertink!
­
(3.61)

Iš laiškų Seneliui Šalčiui:

"Seneli, sveikinu tave su šventėmis. Ir noriu labai paprašyti vieno dalyko: kad mano tėtis ir mama vėl gyventų kartu. Petriukas."

Senelio Šalčio atsakymas:
"Mielas Petriuk, malonu buvo gauti tavo laišką. Pabandyk suprasti, nieko čia padaryti neįmanoma. Tavo tėtis dabar gyvena su tavo aukle, kuri yra jauna ir labai seksuali. Nejaugi tu manai, kad jis grįš pas tavo frigidišką mamą, kuri nuolat inkščia del ko papuola? Atėjo laikas atsisakyti tokių svajonių. Gal geriau aš tau padovanosiu naują "Lego" konstruktorių! Tavo Senelis Šaltis."

...

"Seneli, aš padėjau tau ir Snieguolei pieno ir sausainių, o tavo elniams ir kiškiams - morkų. Linkėjimai - Daivutė."

Senelio Šalčio atsakymas:
"Miela Daivute, dėkui tau už gerus norus, tačiau nuo pieno man paleidžia vidurius, o nuo morkų mano elniai bezda man į veidą. Geriau palik man po eglute butelį degtinės. Jei gali - didesnį. Tavo Senelis Šaltis."

...

"Seneli Šalti, kuo tu su Snieguole užsiimi likusias 364 dienas? Kur tu gyveni? Ar Šiaurės Poliuje? Ar darai vaikams žaisliukus? Geriausi linkėjimai - Vytukas."

Senelio Šalčio atsakymas:
"Brangus Vytuk, visi žaislai gaminami Kinijoje. O aš su Snieguole gyvenu Kėdainiuose, kur turiu vieno kambario butą. Mes tenai su Snieguole didžiąją dalį laiko filmuojame pornografinius filmus. Laisvu nuo darbo metu aš geriu vietinėje užeigoje degtinę, kartais dalyvauju muštynėse. Nepyk, bet tu pats norėjai sužinoti tiesą, Vytuk."

...

"Seneli Šalti, kodėl tu visada ateini į namus, kai mes miegame? Lina."

Senelio Šalčio atsakymas:
"Linute, tu tokia naivi, kad tuo sunku patikėti. Tikiuosi, kad tau pavyks užaugus susirasti normalų darbą. Šiais metais aš tyčia neužeisiu į jūsų namus. Senelis Šaltis."

...

"Seneli Šalti, aš labai noriu, kad tu šiais metais padovanotum man šuniuką. Aš labai labai noriu! Prašau, Seneli Šalti, padovanok man šuniuką! Labai prašau! Prašau, prašau, prašau! Šuniuką, PRAŠAU, PRAŠAU, PRAŠAU, ar gali padovanoti man šuniuką? Jonukas"

Senelio Šalčio atsakymas:
"Jonuk, tavo įkyrus zyzimas ir žliumbimas gali suveikti su tavo tėvais, bet tik ne su manimi. Pasirink vieną iš dviejų: arba vėl gauni dovanų megztinį, arba dovanų nebus iš viso. Senelis Šaltis."

- įvertink!
­
(3.01)

Jungtinės Valstijos, viena iš pietinių valstijų. Plentu milžinišku greičiu lekia "Ferrari". Mašiną pastebi šerifas, puola vytis, po kiek laiko kažkaip sustabdo. Prieina prie "Ferrari", o ten - tokia miela graži blondinė. Prasideda pokalbis.

Šerifas, su pasitenkinimu:
- Iš jūsų bauda už greičio viršijimą!
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Ką? Virš... ko? Iš manęs ką?

Šerifas, pasityčiojamai:
- Greitis yra atstumas, kurį nuvažiavote, padalintas iš laiko, kurį važiavote... O bauda - tai suma pinigų, kurią privalote sumokėti...
- O iš kur jūs žinote, iš kur aš važiavau? Sekėte mane nuo pat namų, žinote, kur aš gyvenu?
- Aš nežinau, kur jūs gyvenate.
- Kaip tai nežinote? Jūs gi pats tik ką prisipažinote, kad išmatavote atstumą, kurį aš pravažiavau! O aš važiuoju iš namų!

Šerifo balse pasigirsta nuovargis:
- Greitį mašinoje rodo spidometras. Aš važiavau paskui jus ir žiūrėjau į spidometrą. Jūs viršijote leidžiamą greitį.
Blondinė (nustebusi sumirksi):
- Kas yra spi... do... metras?

Šerifas (pradeda nervuotis):
- Žiūrėkite, jūsų mašinoje yra toksai ratukas. Matote? Ant jo yra rodyklytė. Matote? Kai jūs važiavote, šita rodyklytė buvo štai už šito brūkšniuko!!!
- O iš kur jūs tai žinote? Jūsų gi čia nebuvo! Kaip jūs tai nustatėte? Aš turiu skubiai paskambinti savo advokatui!!!

Šerifą apima neviltis:
- Skambinkite...
Blondinė išsitraukia mobilų telefoną, greitai surenka numerį ir ima šaukti:
- Žoržai, Žoržai!!! Aš plente numeris 19!!! Greitai atvažiuok!!! Mane sustabdė nepažįstamas vyras, kuris prisipažino, kad neteisėtai seka mane nuo pat namų ir dar, jis įtaisė mano mašinoje kažkokį daiktą, kuris stebi viską, ką aš darau, ir dabar tas vyras reikalauja iš manęs pinigų!!!

Šerifas greitai įsivaisduoja teismą, blondinės advokatą, ilgus posėdžius, naujus kvailos blondinės nusišnekėjimus... Išsigąsta ir greitai taria:
- Ledi, atleiskite, aš jus su kažkuo supainiojau, galite važiuoti, jūs laisva.

Blondinė padeda ragelį, parodo šerifui įžeidžiantį gestą, numina greičio pedalą iki pat dugno ir nulekia plentu tolyn. Šerifas, susimąstęs, pats sau taria:
- Na, ir kuris iš mūsų yra buka blondinė?...

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2017. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­