­

Ilgiausi anekdotai

­
(4.24)

Pora vyrukų pakliuvo į teismą - už tai kad rūkė žolę. Teisėjas, pažiūrėjęs į juos, nusprendė, kad jie dar per jauni ir nelabai tenusikaltę, kad sėstų į kalėjimą, o be to, kam gi nepasitaiko tos žolės parūkyti. Taigi ir sako jiems:
- Žinokite, kad žolės rūkymas yra nusikaltimas, ir aš galiu jus pasodinti į kalėjimą. Tačiau aš nusprendžiau duoti jums šansą: šį savaitgalį jūs turėsite vaikščioti miesto centre ir visiems pasakoti apie žolės žalą, stengtis, kad jūsų draugai nustotų ją rūkyti. O paskui man apie tai papasakosite.
Vyrukai, laimingi, kad lengvai išsisuko, visą savaitgalį grūzino draugelius, kad žolė yra labai blogai. Pirmadienį nuėjo pas teisėją.
- Aš nupaišiau ant popieriaus lapo du ratus: vieną mažą, o kitą - keturgubai didesnį. Visiems savo draugams pasakojau, kad, kol nerūkiau žolės, mano smegenys buvo kaip didelis ratas, o dabar pasidarė kaip mažasis. 17 žmonių man prisiekė, kad daugiau žolės nerūkys.
- Šaunuolis! - pagiria teisėjas ir klausia kito: - O kaip tau sekėsi?
- O aš įkalbėjau mesti rūkyti žolę 159 žmones, - sako kitas.
- Kaip tau tai pasisekė? Ar nemeluoji? - Nustemba teisėjas.
- Labai paprasta, - paaiškina vyrukas. Aš nupaišiau ant popieriaus lapo du ratus: didelį ir mažą. Apie mažajį pasakojau, kad taip atrodė mano užpakalis, kol manęs, pučiančio, nesučiupo policija. O apie didįjį pasakojau, kad taip ėmė atrodyti mano užpakalis po to, kai porą parų praleidau areštinėje.

- įvertink!
­
(4.13)

Maskva. Žiema. Ant sniego mažas berniūkštis gainioja futbolo kamuolį. Staiga - dūžtančio lango garsas. Išbėga piktas kiemsargis, susiraukęs rusiškas kiemsargis, su šluota rankose, ir vejasi berniūkštį. Vaikas pasileidžia į kojas ir bėgdamas galvoja: " Velniam man visa tai? Kam man šis berniūkščio su futbolo kamuoliu įvaizdis? Pamuokos - paruoštos, kodėl aš nesėdžiu namie ant sofos ir neskaitinėju kokios nors savo mėgstamo rašytojo Ernesto Hemingvėjaus knygos?"

Havana. Ernestas Hemingvėjus sėdi savo užmiesčio vilos kabinete, rašo paskutiniuosius eilinio romano puslapius ir mąsto: "Kam man visa tai? Kaip man viskas atsibodo, ta Kuba, tie pliažai, bananai, cukranendrės, tas karštis ir kubietės! Kodėl aš ne Paryžiuje? Kodėl aš dabar nesėdžiu su savo geriausiu draugu Andre Morois tarp kurtizanių, negeriu rytinio aperityvo ir nediskutuoju apie gyvenimo prasmę?"

Paryžius. Andre Morois savo miegamajame kambaryje glostydamas gražios kurtizanės klubus ir gerdamas rytinį aperityvą mąsto: "Kam man visa tai? Kaip man atsibodo tas Paryžius, tos kvailos kurtizanės, tas Eifelio bokštas, nuo kurio tau spjaudo ant galvos! Kodėl aš ne Maskvoje? Kodėl nesėdžiu su savo geriausiu draugu Andrejumi Platonovičiumi, negeriu iš stiklinės tikros rusiškos degtinės ir nediskutuoju su juo apie gyvenimo prasmę?

Maskva. Šalta. Sninga. Andrejus Platonovičius su šluota rankose vejasi berniūkštį ir galvoja: "Velnias, pagausiu - užmušiu bjaurybę!"

- įvertink!
­
(3.97)

Gal ilgokas anekdotas, bet siūlau perskaityt, kolegos.

Sesija. Egzaminas. Studentas, nieko neišmokęs, ateina į egzaminą - ateit vis tiek gi reikia, nors iš vakaro ir stipriai buvo "baliavota". Egzaminuoja solidaus amžiaus Profesorius. Atėjo eilė Studentui atsakinėt. Ko neklausia Profesorius, nieko studentas nežino.
- Neišlaikėte, kolega, - sako, o Studentas meta paskutinį kozirį:
- Jeigu jūs, Profesoriau, neatsakysit į mano klausimą, kurį užduosiu, ar "patenkinamai" parašysit?
Pagalvojo Profesorius, kokį klausimą šitas atsilikėlis gali sugalvot, kad aš - profesorius - neatsakyčiau ir sako:
- Klausk.
Paklausė Studentas, kaip sukalt slieką į žemę. Profesorius galvojo, galvojo, bet niekaip negalėjo atsakyt Studentui. Parašė jam "patenkinamai", pasirašė ir laukia atsakymo. O Studentas sako:
- Reikia slieką gerais klijais sutept ir palaukt, kol išdžius. Logiška.
Praeina pusmetis. Sesija. Egzaminas. Vėl ateina tas pats Studentas pas tą patį Profesorių egzamino laikyt. Ir vėl nieko nemoka. Prieina prie jo "pasiruošęs", tipo, ir galvoja: "Dabar tai tikrai bus "pravalas"!". O Profesorius paima iš jo įskaitų knygelę, įrašo "puikiai", pasirašo, išsiima iš vienos kišenės 20 litų, paduoda kartu su knygele ir sako:
- Čia tau nuo manęs.
Iš kitos kišenės išsiima 100 litų, duoda Studentui ir sako:
- Čia tau nuo mano žmonos.

Tiems, kurie buvo neatidūs arba "nepilnamečiai", padėsiu: Profesorius buvo solidaus amžiaus vyriškis.

- įvertink!
­
(4.27)

Sutuoktinių pora buvo pakviesta į kaukių vakarėlį. Tačiau žmonai labai įsiskaudėjo galvą, dėl ko ji liepė vyrui vienam eiti į vakarėlį. Žmona išgėrė vaistų nuo galvos skausmo ir atsigulė į lovą. Po valandos pabudusi, ji pasijuto kuo puikiausiai. Kadangi dar nebuvo labai vėlu, ji nusprendė visgi nueiti į vakarėlį. Jos vyras nežinojo, kokį kostiumą vilkės žmona, todėl ji pamanė, kad gali būti visai smagu stebėti vyrą, jam to nežinant. Vos ji įžengė į salę, kur vyko vakarėlis, pamatė savo vyrą šokių aikštelėje. Jis nepraleido nei menkiausios progos pašokti su moterimis, jas paglostyti ar pasibučiuoti. Žmona nusprendė prisigretinti prie jo ir ėmė jį gundyti. Ji jam leido viską – juk buvo jo žmona. Galiausiai jis sušnabždėjo jai į ausį pasiūlymą – ji sutiko. Tuomet jie nuėjo į automobilį. Artėjant vidurnakčiui, kuomet buvo planuojamas kaukių nusiėmimas, ji atsisveikino, grįžo namo ir išmetė kostiumą. Atsigulė į lovą ir nekantraudama ėmė laukti vyro. Jam grįžus, ji paklausė, kaip patiko vakarėlis. Jis atsakė:
– Nieko ypatingo, juk pati žinai – kai tavęs nėra šalia, man šiaip ar taip nebūna labai linksma.
– Ar daug šokai? – paklausė žmona.
– Ne, nė karto. Vos atėjęs susitikau Tomą ir keletą kitų draugų, mes nuėjome į kitą salės galą ir visą vakarą žaidėme pokerį. Bet tu nepatikėsi, kas atsitiko tam tipui, kuriam paskolinau savo kostiumą...

- įvertink!
­
(4.44)

Sutuoktinių pora buvo pakviesta į kaukių vakarėlį. Tačiau žmonai labai įsiskaudėjo galvą, dėl ko ji liepė vyrui vienam eiti į vakarėlį. Žmona išgėrė vaistų nuo galvos skausmo ir atsigulė į lovą. Po valandos pabudusi, ji pasijuto kuo puikiausiai. Kadangi dar nebuvo labai vėlu, ji nusprendė visgi nueiti į vakarėlį. Jos vyras nežinojo, kokį kostiumą vilkės žmona, todėl ji pamanė, kad gali būti visai smagu stebėti vyrą, jam to nežinant. Vos ji įžengė į salę, kur vyko vakarėlis, pamatė savo vyrą šokių aikštelėje. Jis nepraleido nei menkiausios progos pašokti su moterimis, jas paglostyti ar pasibučiuoti. Žmona nusprendė prisigretinti prie jo ir ėmė jį gundyti. Ji jam leido viską – juk buvo jo žmona. Galiausiai jis sušnabždėjo jai į ausį pasiūlymą – ji sutiko. Tuomet jie nuėjo į automobilį. Artėjant vidurnakčiui, kuomet buvo planuojamas kaukių nusiėmimas, ji atsisveikino, grįžo namo ir išmetė kostiumą. Atsigulė į lovą ir nekantraudama ėmė laukti vyro. Jam grįžus, ji paklausė, kaip patiko vakarėlis. Jis atsakė:
– Nieko ypatingo, juk pati žinai – kai tavęs nėra šalia, man šiaip ar taip nebūna labai linksma.
– Ar daug šokai? – paklausė žmona.
– Ne, nė karto. Vos atėjęs susitikau Tomą ir keletą kitų draugų, mes nuėjome į kitą salės galą ir visą vakarą žaidėme pokerį. Bet tu nepatikėsi, kas atsitiko tam tipui, kuriam paskolinau savo kostiumą…

- įvertink!
Autorinės teisės | Kontaktai
© juokeliai.lt 2017. Visos teisės saugomos. XHTML, CSS. Rėmėjas: tophostingas.lt.
­